Viena didžiausių saulės energijos problemų yra ta, kad ji kinta nepastoviai priklausomai nuo paros ir sezono. Daugelis startuolių stengiasi pagerinti energijos tiekimą dieną – taupydami energiją dieną, kad ją būtų galima naudoti naktį arba ne piko valandomis.
Tačiau mažai kas nagrinėjo saulės energijos kaupimo ne sezono metu problemą. Kas būtų, jei namų ūkiai galėtų taupyti didžiulius saulės energijos kiekius, pagamintus saulėtais mėnesiais, ir žiemą juos naudoti šildymui bei elektros energijos gamybai?
Kol kas ši vizija neįgyvendinta. Baterijos yra per brangios ir trumpai tarnaujančios, pernelyg brangios ir neefektyvios, todėl vandenilis, kuris degdamas neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nebuvo įtrauktas į sprendimą.
Dabar Norvegijos startuolis teigia, kad per ateinančius kelerius metus gali pateikti rinkai patikimą vandenilio sprendimą. Norvegija yra šalis, kuri galbūt norėtų išlaikyti šiek tiek saulės šaltaisiais žiemos mėnesiais.
Startuolis „Photoncycle“ turi patalpas Oslo mokslo parko akceleratoriaus rūsyje. Jos labiau primena laboratoriją nei biurą: ant grindų stovi kėdės dydžio varinis cilindras, apvyniotas storu putplasčiu. Tai revoliucinė „Photoncycle“ technologija.
Bendrovė tikisi įrengti didesnį, maždaug trijų kubinių metrų cilindrinį modelį ant žemės, vos už kelių jardų nuo namo. Balione yra patentuotas kietojo vandenilio tirpalas, kuris pasižymi efektyvesne kaupimo talpa nei baterijos ar skystas vandenilis.
Ant netoliese esančių pastatų stogų sumontuotos saulės baterijos aprūpins sistemą blokuose sukaupta energija. Perteklinė energija bus parduota tinklui.
Dėl to, kad vasarą nepakanka saulės energijos kaupimo įrenginių, susidaro „didelis neatitikimas“ tarp gamybos ir vartojimo laiko: „Tai didelis iššūkis, kaip tinkamai veikti atsinaujinančiosios energijos sistemoms“, – sako Björnas Brandtsaegas, „Photoncycle“ įkūrėjas.
„Likę 50 % tampa vis nenaudingesni, nes, kai tik pagaminami, jie iš esmės išmetami arba sumažėja. Jei galite kaupti energijos perteklių ir jį išleisti žiemą arba kai jums reikia energijos, tuomet turite realią galimybę pakeisti situaciją.“
Brandtsaegas yra patyręs infrastruktūros verslininkas. Dvi ankstesnės jo įmonės buvo didelės: energetikos infrastruktūros įmonė Gruzijoje ir „Clean Energy Group“ – Norvegijos atsinaujinančios energijos įmonė. Tuo tarpu „Photoncycle“ turi tik devynis darbuotojus ir pastaruosius dvejus metus buvo finansuojama paties Brandtsaego ir „Startup Lab“ lėšomis.
Įmonės idėja kilo Brandzaegam dirbant kviestiniu mokslininku MIT, kur jis buvo komandos, tyrinėjančios energijos kaupimo ateitį ir kaip subalansuoti energijos tinklą, sudarytą iš 100 % atsinaujinančios energijos, narys. Ne techninio išsilavinimo verslininkas suvienijo jėgas su mokslininkais, kad rastų nedegų sprendimą, kuris konversijos proceso metu neprarastų daug energijos.
Brandtsaegas pakėlė kreidos pavidalo medžiagą: „Su ja galite sukaupti 20 kartų didesnį energijos tankį nei ličio baterija.“
„Mes įtvirtiname vandenilio molekules kietose medžiagose, iš esmės jas pritvirtindami. Mes naudojame grįžtamąjį aukštos temperatūros kuro elementą, todėl padedame kurti kuro elementą, kuris gali gaminti vandenilį ir elektrą toje pačioje ląstelėje“, – sakė jis.
Tai reiškia, kad vandenilio nereikia aušinti, todėl jis yra mažiau degus ir tankesnis nei ličio jonų baterijos.
„Visi žino, kad vandenilį perkeliant į kuro elementą ir iš jo, patiriami nuostoliai. Mūsų sistemoje nuostoliai iš tikrųjų yra šiluma“, – sakė Brandzaegas.
„Iš tikrųjų galite panaudoti šilumos perteklių namams efektyviai aprūpinti energija – 70 procentų namo energijos poreikių tenka šildymui“, – sakė jis.
Sistemą sudaro saulės baterijos, kurios tiesiogiai jungiamos prie esamos infrastruktūros ir gali pakeisti gamtines dujas atsinaujinančia energija kombinuotoje šilumos ir elektros energijos sistemoje. Brandtsaegas teigė, kad įrengimas užtruks apie dieną.
Būtų galima manyti, kad Norvegijos bendrovė pirmiausia išbandys produktą Norvegijoje. Tačiau kadangi Norvegijoje energija yra viena pigiausių Europoje, vartotojams tai neturės tokio pat sąnaudų taupymo efekto.
Vietoj to, „Brandsag“ pasirinko kaimyninę Daniją – šalį, kurioje energijos kainos yra vienos didžiausių Europoje, kaip pirmąją, kuri pristatys šią technologiją.
„Danija yra tinkama rinka šiam projektui, joje apie 400 000 namų šildomų dujomis ir nafta“, – teigė jis.
Danija taip pat nusprendė iki 2030 m. palaipsniui atsisakyti dujinio šildymo, o tai paskatins žmones ieškoti naujų šilumos šaltinių, sakė Brandzaegas.
Vartotojai gaus visiškai integruotą elektrinę pagal prenumeratos modelį, mokėdami fiksuotą mėnesinį mokestį, atitinkantį energijos kainą, mažesnę nei 0,10 EUR už kWh. Už internetu pagamintą ir parduotą energiją „Photoncycle“ taiko pelno pasidalijimo planą, pagal kurį vartotojai gauna pusę pajamų iš parduotos energijos.
Brandtsaegas teigė, kad įrengus ir prijungus pakankamai įrenginių, ji galėtų tapti virtualia elektrine, kuri galėtų pradėti prekiauti energija Europos energijos rinkose.
„Tai leidžia ne tik parduoti energiją kaip paslaugą klientams, bet ir tapti labai dideliu energetikos rinkos dalyviu.“
Įkūrėjai tikisi patrigubinti komandos dydį ir planuoja iki 2025 m. Danijoje parduoti 10 000 įrenginių, o iki 2027 m. juos įrengti.
Brandtsaegas teigė, kad idėja naudoti kietąjį vandenilį energijai kaupti kilo prieš kelerius metus, tačiau įmonės dar nebuvo jo naudojusios buitiniais tikslais.
„Kietojo oksido kuro elementai, kuriuos naudojame, netrukus bus komercializuoti. Todėl žmonės juos dažniausiai naudoja didesnėms pramonės reikmėms.“
Įgyvendinus ES saulės energijos strategiją, tikėtina, kad regione ant stogų montuojamų saulės baterijų skaičius dar labiau išaugs. Planas iki 2027 m. padaryti jas privalomas visuose esamuose viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose, kurių plotas didesnis nei 250 kvadratinių metrų, o iki 2029 m. – visuose naujuose gyvenamuosiuose pastatuose, yra stiprus postūmis fotociklo judėjimui.
„Elono Musko įžvalga yra tokia, kad norint pranokti benzininius automobilius, reikia pasiūlyti žmonėms kažką patrauklesnio kaip alternatyvą. Manau, kad tai esminis dalykas, apie kurį taip pat reikia pagalvoti kalbant apie atsinaujinančiąją energiją“, – sakė jis.
„Zenly“ įkūrėjas grįžta su „amo“ – ir šį kartą jis pats neieško pirkėjo.__wrap_b(„:R4jaaj9m:“,1)
„Pirate Bay“ atstovas Peteris Sunde: „Niekas nedaro nieko gero technologijų sektoriui, ypač finansinių technologijų srityje“ self.__wrap_b(“:R4laaj9m:”,1)
Mimi Billing yra vyresnioji „Sifted“ reporterė, rašanti apie Šiaurės šalis ir medicinos technologijas. Ją galima rasti „X“ ir „LinkedIn“.
Nuo anglies dioksido kartografavimo iki dulkių paleidimo iš Mėnulio į kosmosą – kaip kosmoso technologijos padės mums išspręsti klimato krizę?
„New Energy Challenge“ – tai kasmetinis konkursas, suburiantis energetikos pramonės startuolius su suinteresuotosiomis šalimis, siekiant paspartinti vartojimo dekarbonizaciją.